KoTryNelia's blog
Tik leisk as parodysiu juros spalvas, kurios nuspalvins tau diena...Letai sugrazis, kas jau, buvo istrinta tai, keliaukim kol sninga...Mazyte visai jauciuosi kai einam aklai, kad pakeistume lemti. Suspauski man ranka, iseikim kur krenta- svajoniu lietus....Dvi raudonos tavo pirktos geles, sauletam kambaryje, liko musu zodziai - as ir tu...
Vidunakti daznai,
As pabundu,
Kada keistai, keistai,
Visuos namuos tylu,
Ir as nebezinau,
Kas daros su manim
Bet man kaskart sunkiau,
Tokiom naktim......
Kvailas neatleis ir nepamirs, naivus atleis ir uzmirs, protingas atleis, bet nepamirs....
Tavo grubus zodziai ir veiksmai sutrype mano meilę. Juk meile - kaip geles ziedas, ji reikia saugoti ir nesioti sirdyje. Bet dabar viskas pamirsta, viskas palaidota giliai po zeme...
Tu buvai kitoks...O tavo elgesio paaiskinti niekas negalejo. Sedziu tyloj, bet tavo balsa girdziu, juk niekas neatstos tavo zodziu svelniu. Vaziuoju gatve, tavo lange dega blanki sviesa ir tada viskas suduzo skaisciam kristale. Juk tave praradau,o as kito zmogaus glebyje. Jis nesuprato mano jausmu, nezinojo mano svajoniu slaptu. Negalejau paaiskint minciu, kuriose buvai man vien tik Tu....