Lokys buvo apsileidęs, šleivakojis ir purvinas žvėris, bet geresnės širdies už jį nebuvo visame miške. Tačiau žvėrys pastebėdavo tik jo išvaizdą. Lokys dėl to įsižeisdavo, juos gaudydavo ir žiauriai suspardydavo. Dėl to žvėrys jo nemėgo. Nors jis buvo labai geras. Ir linksmas! Jam patikdavo krėsti pokštus. Dėl tų pokštų kiti žvėrys greitai pradėjo jo neapkęsti ir mušti. Taip... Sunku gyvenime būti geru ir linksmu...

Vilkas irgi buvo pasileidęs ir purvinas. Ir dar jis buvo labai piktas ir žiaurus. Bet žvėrys nejautė jam neapykantos ir jo nemušė. Todėl, kad vilkas mirė dar ankstyvoje vaikystėje. Todėl, kad lokys gimė anksčiau už vilką... Gerai, kai gėris nugali blogį.

Zuikis irgi buvo piktas ir žiaurus. Ir purvinas. Ir dar jis buvo bailys. Zuikis niekuomet niekam nekrėtė niekšybių. Nes bijojo. Tačiau vistiek visi jį stipriai mušdavo. Todėl, kad blogis visuomet turi būti nubaustas.

Ir genys taip pat buvo piktas ir žiaurus. Jis nemušdavo žvėrių. Nes neturėjo rankų. Todėl savo įtūžį jis išliedavo ant medžių. Jo irgi nemušė. Todėl, kad negalėjo pasiekti. Kartą jį mirtinai užspaudė nuvirtęs medis. Miške sklido kalbos, kad medis atkeršijo. Po to žvėrys ištisą mėnesį bijojo šlapintis ant medžių. Jie šlapinosi ant zuikio. Zuikis peršalo ir numirė. Visiems buvo aišku, kad dėl visko kaltas genys. Bet jo niekas nelietė. Nes negalėjo ištraukti iš po nuvirtusio medžio. Taip, blogis kartais lieka nenubaustas.

Kurmis buvo mažas ir aklas. Jis nebuvo piktas, jis tiesiog gerai darė savo darbą - tai jis pagraužė medį, kuris užvirto ant genio. Apie tai niekas nesužinojo, todėl jo ir nesumušė. Jį apskritai mušdavo retai - dažniau gąsdindavo. Bet jį buvo labai sunku išgąsdinti, nes jis buvo aklas ir nematė, kad jį gąsdina. Kai nepavykdavo išgąsdinti kurmio, žvėrys labai susikrimsdavo. Ir mušdavo lokį. Nes jiems būdavo labai apmaudu.
Kartą lokys taip pat sumanė išgąsdinti kurmį. Bet kurmis neišsigando. Nes lokys jį užmušė. Netyčia. Tiesiog lokys buvo labai nerangus. Ir žvėrys jį labai stipriai sumušė. Nežiūrint į tai, kad lokys teisinosi norėjęs pajuokauti. Blogai, kai tavo juokų niekas nesupranta...

Lapė buvo labai gudri. Ji galėjo lengvai apgauti bet ką. Kai jai tai pasisekdavo, jos nemušdavo. Bet kartais jai nepasisekdavo. Ir ją mušdavo. Mušdavo visas miškas. Ir tuomet ji jau negalėdavo nieko apgauti. Todėl, kad labai sunku ką nors apgauti, kai esi mušamas. Kartą ją sumušė mirtinai. Taip, gyvenime visą laiką teisybė atsiskleidžia.

Šernas buvo didelis, stiprus ir baisus. Visi jo labai bijojo, ir todėl jį mušdavo tik visas miškas kartu. Arba tiesiog apmėtydavo akmenimis. Šernas šito labai nemėgo ir kartą, naktį, jis paslėpė visus akmenis miške. Už tai jį labai stipriai sumušė. Nuo to laiko šernas niekuomet neslėpdavo akmenų. Tiesą sako - yra laikas rinkti akmenis, yra laikas jų neliesti...

Ožys buvo nei piktas, nei geras. Jis tiesiog buvo... Skundikas. Jis dažnai įskųsdavo ką nors. Ir jį mušti bijojo. Tačiau tokiu elgesiu jis visiems įkyrėjo, ir tuomet jį sumušė mirtinai. Todėl, kad jis vistiek būtų miręs nuo senatvės. Kada nors.
Kai ožys mirė, lokys graudžiai verkė. Nes jis paslapčiomis mylėjo ožį. Ech, taip... Meilė pikta - pamilsi ir ožį...

Ežiukas buvo mažas ir dygliuotas. Jis badėsi. Jis nebuvo piktas, tiesiog tokia jo prigimtis. Dėl to jį mušdavo tik per pilvą. Ežiukui tai žinoma nepatiko ir jis ėmė skustis plikai. Nuo tada jį ėmė mušti kaip visus kitus. Labai sunku būti kitokiu.

Skunkas buvo beveik tos pats, kaip zuikis, bet tik labai smirdėjo. Ir jo kvapas buvo nepakenčiamas. Jį mušdavo įkišę į celofano paketą - tada kvapas būdavo ne toks stiprus.
Kartą buvo skunko gimtadienis. Jis sukvietė visus žvėris, nes buvo godus ir mėgo dovanas. Ir žvėrys jam padovanojo naują celofano paketą. Ir stipriai sumušė jį. Iki sąmonės netekimo. Ir skunkas pakete užduso. Taip jį ir palaidojo - neišėmę iš paketo, labai tolimame miške. Nes miręs skunkas dar labiau smirdėjo. Paskui atėjo labai tolimo miško gyventojai ir visus stipriai sumušė. Jiems nepatiko negyvo skunko kvapas. Taip... Su kaimynais reikia gyventi taikiai.

Žiurkėnas taip pat buvo labai godus. Ir turtingas. Jei jis būtų dalinęsis savo turtais, jo nebūtų taip smarkiai mušę. Bet jis buvo LABAI godus. Už tai jį mušdavo stipriai. LABAI stipriai. Ir jam vis tiek tekdavo dalintis. Ir jis graudžiai verkdavo. Turtuoliai juk irgi verkia.

Liūtas... Liūtas buvo žvėrių karalius. Jis valdė mišką. Karalių mušti negalima - toks įstatymas. Tačiau žvėrys seniai spjovė į įstatymus. Jie mušdavo ir liūtą. Nė už ką. Todėl, kad taip jau priimta.

Nebemuškim vienas kito. Sudie.