Kai nebūni ilgai vietoj, kur gali prisimint vaikyste ir vieną kart Tu i ją nueini, apima šiltas jausmas, prisimeni kaip šypsojaisi ir niekas tada Tau nerūpėjo, tik draugai, juokeliai, slepynės, gaudynės ir visi kiti žaidimai, bet aišku visi kada nors suaugame, nieko nepakeisim, bet smagu grįš į tas vaikystės vietas, kur praleisdavai daug laiko.
Tuose vietose užsilieka dalelytė Tavęs, tavo džiaugsmo..
Sakau kiekvienam, globokim savo praeitį ir neužmirškim Nei Vieno momento kurį praeityje patyrėme, nes tai padarė mus kas mes dabar esame...
Ilgai nerašęs, bet su daug minčių kurių nespėju išsakyt, Andrius.
There are no comments yet.
Leave your comment, start the discussion!