Visad sakiau - niekada nerūkysiu, man tai šlykštu. Rūkančios merginos? BAISU. Ne, aš nepakeičiau savo nuomonės, tai tikrai šlykštu. Tik niekaip nesuprantu kodėl mane tai traukia? Ne, ne pats rūkymas, o jų kvapas. Galėčiau sėdėti šalia rūkančio žmogaus ir jį uostyti. Taip, kartais imu cigaretę ir aš, bet man tai ne taip malonu. Net nemoku rūkyt, visad kosėju... Bet kartais taip norisi...

Anksčiau mylėjau save, savo tikrai netobulą išvaizdą, mylėjau net savo trūkumus, žinoma, su protu. Kodėl pavartojau žodį anksčiau? Nes dabar to nebėra. Nemėgstu savęs, nebemyliu, nebeesu sau graži. Galbūt didelės įtakos turi papildomi kilogramai, bet aš jų nenorėjau... Kaip ir niekas nenori... stengiausi jų nepriimti ant savęs, bet tie vaistai darė savo - kilogramai tiesiog kūrėsi ant mano kūno savaitėmis. Ne, aš nesu stora, aš esu apkūni. Nors vis dar galvoju, kad mano figūra yra graži, tiesiog ji yra pasislėpusi po gausybe nereikalingų kilogramų. Aš stengiuosi jų atsikratyti, tačiau jie manęs nepalieka, kad ir ką daryčiau... Liūdna, bet aš vistiek tikiu, kad mano pastangos nenueis veltui ir man pavyks, tačiau bijau, kad nematydama rezultatų - pasiduosiu...

Gal mano kompleksų komplektas jau yra per didelis ir dėl to ima svyruoti mano stipriausi bruožai? Stiprybė, pasitikėjimas savo jėgomis, užsispyrimas... Ankčiau taip tikrai galėjau save apibūdinti, tačiau dabar... Dabar galiu pasakyti jautrumas, abejojimas, baimė, nusivylimas... Į šiuos 4 žodžius išties telpa tiek daug... Man tai nepatinka, tačiau nežinau kaip man tai pakeisti, kaip atgal susigrąžinti save... Skamba keistai, bet... tiesiog trūksta ir žodžių.
Pastebėjau, kad viską ėmiau laikyti savyje, slėpti savo tikrus jausmus, tikras mintis... Viską užglaistau humoro jausmu, kartais juodu, kartais šiaip juoku. Gali iš šono atrodyti, kad aš tokia nesuaugusi ir tokia kvaila, juokiuosi iš paprastų dalykų... Bet tai tiesiog priedanga. Kam jos reikia? Kad nesulaukčiau to apsimestinio dėmesio: "kas yra? kas atsitiko?" ir pan. Norisi rėkti. Taip garsiai garsiai! Bet nenoriu, kad kas tai girdėtų. Matyt esu visdėlto vienišė, tik niekad nenorint būti viena. Turbūt bijau pati savęs, savo minčių...