Viena viena viena... Galvojau sesuo bent jau grįš, bet parašė, jog miegos pas draugę. Na aišku - užsilaistė diplomas :)
Kątik užrakinau duris du kartus. Viena miegosiu.
Butas pasidarė toks tuščias. Šiandien išsikraustė draugas. O po dešimties dienų ir manęs su sese čia neliks.
Pasiilgsiu šitų sienų, šio vaizdo iš trylikto aukšto, virtuvės bariuko prie kurio susirinkdavom iš kambarių pašnekėt, ir kartais užsišnekėdavom iki nakties vidurio. Gera čia buvo gyventi. Tik pastaraisiais mėnesiais užknisdavo laipiot. Bet šis trūkumas išnykdavo grįžus namo. Ypač vakarais, kai susirinkdavom visi.

Iš pradžių su mumis gyveno geriausia draugė. Tai su ja kaip su antra seserimi. Labai gera buvo. Tik gaila, išvažiavo. Mainų programa. Bet jau už savaitės grįš. Oi kaip laukiu nesulaukiu :) Tai su ja ir juoko iki ašarų, ir ašarų be juoko. Nuo rugsėjo vėl kartu gyvensim. Valio valio valio :) Bendra vakarienė, milijonas arbatos puodelių per dieną, filmų žiūrėjimas ir pagrindinių veikėjų įsimylėjimas( kaip mažytės :D ), ruošimasis į klubą, kuris trukdavo nuo pusės dienos :))), iš niekur nieko sumąstymai eit pasivaikščiot, susirašynėjimas per Skype, nors ji už kelių metrų :))), aptarinėjimai visų vaikinų iš eilės, bendra gėda ir juokas raudonais žandais į delnus, prisiminus vakaro-nakties išdaigas :))) viskas ir dar daugiau su ja :) Labai laukiu grįžtant. Myliu neapsakomai.
O kai ji išsikrausė, liko gyvent jos kursiokė su mumis. Tada aptemo mano grįžimai į butą. Tiesą pasakius, aš kartais net nenorėdavau čia grįžti. Erzino mane ji. Užsidarydavau kambary ir nelįsdavau, jei girdėdavau, jog ji kur nors netoliese vaikšto. Neturėdavau su ja apie ką šnekėt. Net nenorėdavau turėt. Visą laimė, tai truko tik mėnėsį.
Atsikraustė tada geriausias darugas. Jį galiu drąsiai pavadinti broliu. Nors nuo aštuntos klasės mūsų vaidmenys: tėvas ir dukra :) Kai pagalvoji, jis vienitelis draugas, kuris taip ilgai mano gyvenime. Nuo 6 metų. Pasiilgsiu gyvenimo su juo. Daugiau kartu nebegyvensim. O būdavo fainai.
- Ką darai? - klausdavo jis.
- Mokausi. Labai daug užduota.
- Taip taip... žinau, kaip tu mokais.
- O kas yra? - jau žinodavau, kad kažko nori.
- Tau nereikia į parduotuvę?
- Ne, aš šian jau buvau. O tau reikia?
- Aha... Važiuojam?
- Bet man tiek daug užduota... važiuojam :)))
Ir taip pastoviai. Ne vien su parduotuve. Ir pažaist, ir pakalbėt, ir anekdotus naujausius papasakot, ir išgert kartu.
- O tai kokia proga geriam? - klausdavau.
- Tai šian sekmadienis. Viską.
- A, nu jo :)))
Arba grįždavo iš darbo, įlėkdavo į kambarį ir liepdavo ką nors pasakot.
- Papasakok ką nors. Tau visada kas nors atsitinka.
Ir vėl namų darbai į šalį ir kelios valandos pasakojimų.
Šiandien išsikraustė ir jis.
Tai vat, dabar sėdžiu viena.
Su savo mintimis.
Prieš pradedant rašyt kažkaip liūdna buvo. O dabar pati sau nuotaiką pakėliau prisiminimais šitais :)
Gėris yra mano gyvenimas :)
     

Like! 8