Jei kažkas atrodo svarbu, palauk...

Net kai kažko reikia, taip beprotiškai, kad gali išsipešti visus plaukus, sukdamas galvą ir ieškodamas, ko gi tau trūksta, o atsakymas visai čia pat, ištikro vienintelis dalykas kurio reikia - tu pats. Tik kai būni kažkur kitur, kai išduodi save mintimis, dar baisiau - veiksmais, tada prarandi save. Panašiai kaip išduoti kitą jam žinant, jis supyksta, įsižeidžia, nusisuka nuo tavęs. Taip supyksta ir tavasis Aš. Visi mes egoistai. Mums reikia ne kitų, mums reikia jausmo, mūsų pačių jausmo, kaip mes jaučiamės, kai turime kitus. Kad ir kaip savanaudiškai skambėtų, bet svarbiausia yra meilė sau. Ir tai tikrai mažiau savanaudiška, nei reikalauti meilės savajam Aš iš kitų. Mylėkime patys save, o jei kiti mus nori irgi apdovanoti tokiu nuostabiu jausmu, galime leisti, jei patys to norime. Tik savo meilės sau niekada nepaverskime meile kitam, ir neleiskime, kad kitas mus pradėtų mylėti labiau, nei save. Juk lieka rizika, kad kitam tavo meilės paprasčiausiai nereikės arba tau nereikės, kad kitas prarastų save dėl tavęs. Tai per didelė atsakomybė. Ir nieks negali tavęs teisti, kad labiausiai myli save. O jei teisia, paprasčiausiai pavydi, jog patys dar neatrado savęs savyje, vis dar naiviai manydami, jog save gali atrasti tiktai kituose.

Like! 5